Janis Jaunsudrabinis (latv. Jānis Jaunsudrabiņš, 1877 m. rugpjūčio 25 d. Kruodziniai, Neretos savivaldybė – 1962 m. rugpjūčio 28 d. Kerbekas, Šiaurės Reinas-Vestfalija; 1997 m. perlaidotas Kiksuose) – latvių rašytojas, dailininkas.

1886-1892 m. mokėsi Neretos mokykloje, 1892-1893 m. – Panemunės rusų mokykloje, 1893-1895 m. mokytojavo Neretoje, 1895-1897 m. mokėsi Vecsatės žemės ūkio mokykloje. 1896 m. laikraštyje „Latviešu Avīzēs“ išspausdino pirmąjį apsakymą „Žiemos naktis“. 1898 m. dirbo Remtėje žemės ūkio specialistu, bet pajutęs potraukį dailei, 1899-1903 m. studijavo Bliumo tapybos mokykloje Rygoje. 1905 m. tris mėnesius tobulinosi Miunchene. 1908-1909 m. su šeima gyveno ir studijavo dailę Berlyne, mokytojas Lovis Korintas. Grįžęs gyveno Milgravyje, 1913-1915 m. – Pliaviniose, 1915–1918 m. – Kaukaze. Grįžęs užsiėmė tapyba ir rašymu. 1924 m. su Kultūros fondo stipendija keliavo po Europą. 1937 m. išsiskyręs su žmona gyveno Sabilėje, Ilūkstėje. 1944 m. pasitraukė į Vakarus.

Apysakoje „Šalnos pakąsti žiedai“ atskleista dviejų jaunų žmonių meilės drama. Vaikystės patirtis atsispindi „Baltojoje knygoje“, „Žaliojoje knygoje“, kituose rinkiniuose. Prozoje ryškios psichologinio realizmo ir neoromantizmo tradicijos. Kūryboje subtiliai perteikti veikėjų dvasiniai išgyvenimai, plačiai pavaizduotas Latvijos kaimo įvairių sluoksnių gyvenimas, pabrėžiamas žmogaus ryšys su gamta, tautinių tradicijų tąsa; gausu lietuviškų motyvų. Parašė vaizdelių, apsakymų ir eilėraščių, pjesių, knygų apie latvių emigraciją, apybraižų apie lietuvius įvairiose šalyse. Į latvių kalbą išvertė K. Donelaičio, G. Landsbergio-Žemkalnio, P. Vaičiūno kūrinių.