Belovežo giria (lenk. Puszcza Białowieska, rus. Беловежская пуща, brus. Белавеская пушча, seniau lietuviškai vadinta Baltvydžio giria) – didžiausias Europoje reliktinis lygumų miškas, išsidėstęs Lenkijoje ir Baltarusijoje. Giria sudaro Belovežo nacionalinį parką, kuris 1992 m. įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Belovežo giria ir nacionaliniai parkai yra Lenkijos Palenkės vaivadijoje ir Balstarusijos Bresto ir Gardino srityse. Giria yra centrinės Europos lygumoje ir Vyslos baseino rytiniame pakraštyje. Čia praeina ir Baltijos jūros bei Juodosios jūros vandenskyros linija.

Belovežo giria yra plokščia aukštuma, maždaug 170 m virš jūros lygio. Aukščiausia vieta yra Stirnų kalnas (202 m); žemiausios vietos 137-157 m aukščio. Aukščiausia plokštumos vieta yra viduryje, iš čia ji žemėja į visas puses, dėl to beiveik visi girios upeliai teka iš centro. Per vidurį eina slėnis, kuriuo teka Narevkos upelis. Jo slėnis pradėtas sausinti ir vaga tvarkyti dar Tyzenhauzo laikais.

Pietrytinė dalis yra kalvotesnė nei kitos girios dalys. Kai kurios kalvos čia net vadinamos kalnais. Nuo kalvų į vakarus telkšo plačios balos. jose prasideda Perevolo upelis, tekąs į Lesną ir Solomenką, kuris teka į pietus pelkėmis.

Apie 11 proc. girios ploto užima pelkėtos vietos. Per nacionalinį parką teką Hvožnos, Lesnos, Liutovnios ir Narevkos upeliai. Visos upelės teka daugiausia mišku apaugusiais slėniais. Jos įteka arba į šiaurę tekantį Narevą arba į pietus tekančią Pravaja Lesnaja.