„Struvės geodezinis lankas – tai vienas įspūdingiausių istorinių žmonijos bandymų ištirti ir nustatyti Žemės formą ir dydį“, – rašo dr. Saulius Urbanas kartu su moneta išleistame lankstinuke. Jame nurodyta, kad Struvės geodezinis lankas – tai trianguliacijos matavimų grandinė, sudaryta 1816–1852 m., besidriekianti ties 26° rytų ilgumos dienovidiniu nuo Hamerfesto (Norvegija) Arkties vandenyno pakrantėje iki Izmajilo (Ukraina) prie Juodosios jūros, t. y. nuo 45°20’ iki 70°40’ šiaurės platumos. Dienovidinio lankui skaičiuoti atrinktų trianguliacijos tinklų fragmentų matavimo rezultatus susistemino Tartu universiteto profesorius ir ilgametis to paties universiteto astronomijos observatorijos vadovas Frydrichas Georgas Vilhelmas fon Struvė (F. G. W. von Struve, 1793–1864).

Šis Žemės dienovidinio matavimų lankas turi didžiulę mokslinę ir kultūrinę vertę. Todėl Struvės geodezinis lankas įamžintas ir tarptautinei visuomenei pristatomas 34 parinktais punktais. Lietuvoje saugomi punktai yra Meškonyse, Paliepiukuose (abu Vilniaus raj.) ir Gireišiuose (Rokiškio raj.). Juos įamžinant Lietuvos banko išleistos kolekcinės monetos briaunoje įrašyta:GIREIŠIAI N55º54'09" E25º26'12" * MEŠKONYS N54º55'51" E25º19'00" * PALIEPIUKAI N54º38'04" E25º25'45"