Gegutė (lot. Cuculus canorus, angl. Common Cuckoo, vok. Kuckuck) – gegutinių paukščių (Cuculiformes) būrio gegutinių (Cuculidae) šeimos rūšis, paplitusi Eurazijoje nuo Atlanto iki Ramiojo vandenyno. Žiemoja pietinėje Afrikoje ir pietryčių Azijoje.

Lietuvoje gegutė gana dažnas ir įprastas paukštis. Savo išvaizda ir dydžiu panaši į paukštvanagį, tik skiriasi smailiais sparnais ir dėmėta uodega. Mėgsta lapuočių girias, tamsius eglynus, sausus šilus, vandenų pakrantes. Nuolat perskrenda iš vienos vietos į kitą, žeme nevaikšto, skrenda greitai, tankiai modama sparnais, gali atlikti staigius posūkius. Kukuoja vien patinai, kartais jie tyliai sukvaksi, o patelės kvatojančiai kikena. Dažniausiai pradeda kukuoti anksti ryte prieš aušrą ir nenurimsta iki vakaro sutemų. Kukuoja tupėdama medžių viršūnėse.

Išsiritęs gegužiukas jau pirmomis dienomis išstumia iš lizdo šeimininko kiaušinius arba jauniklius ir lieka lizde vienas. Gegutė veisimosi periodu sudeda apie 20 kiaušinių. Jie būna panašūs į kiaušinius tų giesmininkų, į kurių lizdus yra dedami.

Gegutė plačiai apdainuojama liaudies dainose, minima pasakose, apie ją yra daug smulkiosios tautosakos (folkloras). Lietuvių mitologijoje gegutė yra siejama su deive Laima.