1917 metais sausio 5 dieną (senuoju kalendoriumi 1916 metų gruodžio 23 dieną) prasidėjęs vadinamasis „Kalėdų mūšis“ su vokiečiais dėl Rygos dideliame šaltyje buvo vienas šiurpiausių, nuo jo neatsiliko mūšių vietos, kurios vėliau įgavo pavadinimus „Kulkosvaidžių kalva“, „Mirties sala“ ir panašiai. Tačiau už ryžtingą dalyvavimą mūšiuose, kurie nusinešė apie 8000 latvių karių gyvybių ir jokios naudos Latvijai nedavė, latvių šauliai sulaukė tik caro išdavystės: paliktiems be artilerijos paramos, jiems teko savarankiškai saugoti užimtą teritoriją bei atlaikyti vokiečių kontratakas; beprasmiškai žuvo daug latvių vyrų. Įskaudinti tokio carinės valdžios poelgio, latvių šauliai tapo radikalia jėga ir palinko į bolševikų pusę: šie siekė nuversti carą ir žadėjo užbaigti karą su vokiečiais, taip pat leisti Rusijos imperijos tautoms pačioms apsispręsti dėl savo ateities.