50 litų moneta, skirta didžiajam Lietuvos kunigaikščiui Kęstučiui (iš serijos "Lietuvos valdovai")
 

Kęstutis (~1297 − 1382 m.), LDK submonarchas (nuo 1337(?) ar 1345 iki 1381 m.) ir Lietuvos didysis kunigaikštis (1381-1382 m.). Gedimino sūnus, didžiųjų kunigaikščių Vytauto ir Žygimanto tėvas. Iki 1337(?) jis buvo Gardino ir Palenkės, nuo 1337(?) − taip pat Žemaičių, nuo 1337(?) ar 1345 m. − taip pat Trakų kunigaikštis (tikėtina, kad Trakų kunigaikštystę jis paveržė iš savo (netikro?) brolio Karijoto). Pasak daugumos istorikų, LDK submonarchu Kęstutis tapo po 1345 m. perversmo, kuomet jis kartu su Algirdu nuo didžiojo kunigaikščio sosto nuvertė Jaunutį.
Kaip LDK submonarchas (Trakų ir Žemaičių kunigaikštis) iš pradžių rezidavo Senuosiuose Trakuose, o nuo ~1376 m. – jo paties iniciatyva pastatytoje Trakų pusiasalio pilyje.
Valdydamas Trakų kunigaikštystę Kęstutis sėkmingai vadovavo LDK vakarinių sienų gynybai, ne kartą vedė LDK kariuomenę į Vokiečių ordino valdomą Prūsiją. Nuolat rėmė su Lenkija dėl Volynės kovojusį brolį Liubartą. Kęstučiui teko patirti ir pralaimėjimų, pvz., Strėvos mūšyje (1348 m.), prie Kauno pilies (1362 m.). 1361 m. jis trumpam buvo patekęs į kryžiuočių nelaisvę.
1349 m. Romos kuriją pasiekus gandams, kad Kęstutis nori krikštytis, popiežius Klemensas VI savo 1349 m. rugsėjo 10 d. bulėje pritarė tokiam Kęstučio norui ir pažadėjo jam Lietuvos karaliaus karūną.
1351 m. rugpjūtį į Trakų kunigaikštystės rusėniškas žemes Lietuvos katalikiško krikšto sumetimais atvykus Vengrijos karaliui Liudvikui Didžiajam, Kęstutis jam žadėjo „kartu su broliais ir visa tauta“ priimti krikštą, o Vengrijos karalius Kęstučiui − išrūpinti pastarajam iš popiežiaus Lietuvos karaliaus karūną ir padėti atgauti Ordino užgrobtas žemes.
1358 m. liepos−rugsėjo mėn. Kęstutis (?) dėl jo ar jo brolio Algirdo vainikavimosi Lietuvos karaliumi ir Lietuvos katalikiško krikšto Niurnberge derėjosi su Vokietijos imperatoriumi ir Čekijos karaliumi Karoliu IV (Vokiečių ordinas, bandydamas nutraukti jam pražūtingus Lietuvos ir Čekijos ryšius bei užkirsti kelią tolimesniam Lenkijos stiprėjimui, 1352-1356 m. netgi talkininkavo Kęstučiui ir Liubartui jiems kovojant su Lenkija dėl Volynės ir Palenkės žemių).
Kovodamas dėl valdžios su 1381 m. jo paties nuo didžiojo kunigaikščio sosto nuverstu Jogaila, 1382 m. rugpjūtį Kęstutis buvo klastingai suimtas ir įkalintas Krėvos (ar Vilniaus Kreivojoje) pilyje; to paties mėnesio 15 d. jį šioje pilyje Julijonos Algirdienės ar Skirgailos nurodymu pasmaugė Jogailos tarnai (pasak dalies istorikų[patikslinti!], Kęstutis 1382 m. rugpjūčio 15 d. buvo ne nužudytas, o nusižudė).